žmogiškas

žmõgiškas, -a adj. (1) K, Š, BŽ608, NdŽ, -à (3^b) 1. SD36,37, R254, MŽ339, Sut, D.Pošk, M, L, LL18, DŽ (kaip) žmogaus: Kūnas žmõgiškas, o darbas žmoniškas J. Žmõgiška koja J. Jis (velnias) tur vieną koją žmogišką, kitą – arklio BsV316(Brt). Vaiduokliai pasirodydavę ir pusiau žmogišku arba gyvulišku pavidalu rš. Broliai jai (seseriai) žadėjo maisto atnešt … savo žmõgiškąjį įgavę pavidalą Jrk101. Šventas Sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku Mž178. Žmogiška širdis nuo jo bus atimta CII40. Privalu yra mumus žinoti, dėlei ko sūnus paties Dievo šiteipo nusižeminojo kūną bei kraujį žmogišką priimdamas ir ant svieto užgimdamas BPI70. Pilnas (tobulas) Dievas, pilnas (tikras) žmogus su protinga dūšia ir žmogišku kūnu BPII188.

žmõgiškai adv. K; R, R254, MŽ, MŽ339, L: Meška taip nusigando, kad ją užklupo, ir pradėjo jinai žmogiškai rėkti LTR(Tj). Vanagas parkalbėjo žmõgiškai, kad nešáuk BM158(Jnšk). Kitą vakarą atėjo pas jas vilkalokas apsirengęs žmogiškai BsPIV107(Brt).

2. būdingas žmogui, žmonėms: Teipag ir kitiemus žmonėmus rodžia ižg varstoto savo tūlus būdus nuodėmių kaip tūleriopus tavorus pagalei tūleriopų geidulių žmõgiškų DP104. Visagalįsis Dieve, kursai mus, tokiosu priegadosu paguldytus, žinai negalinčius perkęsti dėl silpnumo žmogiško Mž563. Žmogišku būdu turiu kalbėti dėl silpnybės kūno jūsų VlnE94. Nebūtų Dievas Dievu, kad nuog išminties ne tiektai žmogiškõs, bet ir angeliškos galėtų būt aprėpiamas DP263. Kuris norint yr ant išganymo vargus, ir praeit visą išmintį žmõgišką DP263. Kai kiekviename žingsnyje tave tyko mirtis, negali labai griežtai smerkti žmogiškos prigimties silpnybių V.Aln. Aš turiu tokį šunį, kad jis turi žmogišką išmintį, tai jis man apsaugoja BsMtI79-80(Brt). Žmõgiškas [veiksmas] atitinka žmogaus prigimtį ar jo dorinę esmę FT. Pats žmogiškiausias noras: pagerinti pasaulį! J.Gruš. Žmonija yra ne tik žmogiškoji prigimtis, bet ir žmogiškoji istorija A.Mac. Yra dvi vali – dieviška ir žmogiška, bet valė žmogiška visūse dalykūse priklauso valės dieviškos M.Valanč.

žmõgiška n.: Visa, kas žmogiška, nėra man svetima J.Mik. žmõgiškai adv., žmogiškaĩ: Nežmogiškai SD176. Nu to čėso gyveno žmogiškaĩ, saugodams visokio pikto darbo BM358(Tl). Tarnai ne žmogiškai, bet šuniškai prieš savo ponus pasielgia Kel1881,71. ║ žmonių: Sūdysite visą giminę žmogiškąją MT249. [Viešpats] stojos mažiausiu karalystoje žmogiškoje DP499. | Ak, kaip veikiai žmõgiškos nudyla dienelės K.Donel.

3. žmonių vartojamas ar dėvimas: Dar̃ ir žmõgiškais vardais vadina šunis Dv. ║ normalus, priimtinas.

žmõgiškai adv. Akm, žmogiškaĩ: Kurs žmogus yr, i pasirėdo žmogiškaĩ Slnt. Nereik trumpo [sijono], nereik ilgo – lig pusės blauzdikių, žmogiškaĩ End. Būtų apsižanijusi žmogiškaĩ, ne, netiko (nepatiko vaikinas) End. Kunigas žmogiškai (civiliškai) apsidaręs liuobąs eiti į žmonių spūstę Šts. | Kriuša žmogiškaĩ praejo (nepridarė žalos) Grg.

4. D.Pošk geras, doras, humaniškas: Jonas labai žmõgiškas, žmogiškèsnis už visus savo brolius Ndz. Kitas buvo žmogus žmõgiškas, jau pavalgyti devė Sd. Kur tik žmogiškèsnis žmogus, praleis kiekvieną Rm. Jau biškį žmogiškèsnė valdžia buvo End. Padoniejai ir šeimyna nėra kokiais nerazumnais žvėrimis, nevertais žmogiško apsiejimo, anie yra lygiais ponams brš.

žmõgiškai adv. NdŽ; D.Pošk.